brūzguolis

brū́zguolis sm. (1) PnmR, brūzguolỹs (3^a) Š, Kp, Pnd 1. pagaliukas su virvele, naudojamas kam nors suveržti: Susuk su brū́zguoliu On. Ką tu čia suverši su tokiuo brūzguoliukù, čia reikia gero brū́zguolio! Kp. 2. Š žr. brūzgulys 2: Duok greičiau brū́zguolį, bjaurybė (kiaulė) dar ranką nukąs Km. Uždėk kiaulei brū́zguolį ant snukio, kad nežviegtų Ds. Kad susukiau brū́zguolį, tai nei žvigt Sv. Už tokią kalbą ir tau reikia brū́zguolį ant snukio uždėti Jž. 3. žr. brūzgulys 4: Atnešk padaręs brū́zguolį, reikia įsisiūti Kp. 4. žr. brūzgulys 6: Įsprausk brūzguolį tarp kojų, pakabink ir nubielysi kailį [aviai] Pnd. 5. žr. brūzgulys 7: Reiks katei brū́zguolis įskelti, paprato karvelius pjauti Ds. Įsuksiu uodegon brūzguolį, tai nebėgiosi Sv. | prk.: Merga su brū́zguoliu (su vaiku) Ds. 6. žr. brūzgulys 8: Tokiam meitėliui reikia geras brū́zguolis parišt Ds. 7. pagalys, kuriuo pražiodoma paskersta kiaulė, kad žarnos nesušustų: Įsprausk brū́zguolį gerklėn Ds. Paimk kokį brūzguolį ir įdėk kiaulei (paskerstai) tarp dantų PnmR. 8. žr. 1 bruzgulis 7: Brūzguoliais (bruzguoliais?) žaidžiu SD126.